Braškių - rabarbarų uogienė

Pamenu iš paauglystės kibirus visokiausių uogų, kurias reikdavo greitai vienokiu ar kitokiu būdu apdoroti ir sukišti į stiklainius. Kad užtektų iki kito derliaus. Koks tai būdavo nuobodus darbas...

Beklaidžiodama po turgų gausiame perpardavinėtojų būryje netyčia radau vyriškį, parduodantį savo daržo gėrybes. Nusipirkau rabarbarų (jaučiate jų skonį burnoje?) :) Viriau braškių - rabarbarų uogienę pagal Marisą. Matavimai mano gavosi tokie "iš akies", tik daugmaž proporcijų prisilaikant. Naudojau uogienių cukrų. Vakar atrodė, kad per saldu ir nesutirštėję pakankamai, bet šįryt, kai galutinai atvėso, visai man patinka.







Patyriau malonumą, virdama kelis stiklainiukus uogienės, kurios anksčiau neviriau. Bet vis gi reiktų susikaupti ir parašyti MythBusters'iams laišką-prašymą išsiaiškinti, kaip ten su tuo mediniu šaukštu ir uogienėm :) Visuose receptuose nurodoma, kad uogienę maišyti reikia būtent mediniu šaukštu. Įdomu, tai likusi tradicija iš senų laikų, mitas ar vis gi moksliškai pagrįstas patarimas?

***

Fotografuoju sapnuose, akimis, bet ne į juostą ar skaitmeną.

Lentynoje guli Čekuolis, Baltakis ir Fotografo akis, bet rankos jų nepasiekia.

Galvoje mintys sudėliotos, bet modelinas paslėptas stalčiuje laukia savo eilės.

Naujas "padarėlis", kurį teks prisijaukinti - siuvimo mašina. Taip, lentynoje guli dar viena knyga. Knygų komise rastas senas vadovėlis 10-12kl. "Audinio darbai".

O šis dienoraštis visiškai apleistas.

Bet vieną dieną aš šiuos darbus padarysiu. Tik turbūt jų vietoje atsiras kiti darbai ir užmojai.
Taigi, verdam kavą ir kimbam į darbus.