Metai baigiasi. Vertėtų susumuoti atradimus ir praradimus. Apmąstyti, ką davė ir ko pašykštėjo šie metai. Arba tiksliau - ką sugebėjau iš jų pasiimti ir ko ne. Šį raudonai žaliai baltą šventinį laikotarpį norėtųsi pasitikti su gražiom, šviesiom mintim ir pakalbėti tik apie atradimus.
Turbūt nepameluosiu sakydama, kad mano šių metų atradimas yra foodblog'ai. Galiu visą vakarą klaidžioti iš vieno į kitą skaitinėdama, žiūrinėdama nuotraukas ir sudarinėdama sąrašą, ką pati gaminsiu kada nors. Tai suteikia malonų atsipalaidavimą po kasdienės rutinos. Dažnai pirmą kartą gamindama įveliu kokią klaidą ir tenka išmokti pamoką iš naujo. Šiemet mano namuose pagaliau atsirado primityvus produktų matuoklis (po pirmo nesėkmingo keksiukų kepimo). Dar kartą įsitikinau, kad gaminti reikia tada, kai nereikia skubėti (po to, kai į šiltą meduolių tešlą įpyliau per daug miltų ir ji vėsdama išbrinko). Žodžiu, buvo visko. Bet vis gi tai maloni patirtis.
Kitas atradimas, tai kalnų atradimas iš naujo. Aš juos myliu, dievinu, ilgiuosi. Tą kalnų trauką bandau užkišti prisiminimais ir pažadu sau, kad kada nors aš vistiek ten sugrįšiu. Būtinai. Kada nors.
Šie metai taip pat suformavo mano suvokimą apie tai, kas yra tikrasis taupymas. Nemažai žmonių galvoja, kad taupymas - tai kiekvieno cento suskaičiavimas. Taip nėra. Tikrasis taupymas yra racionalus apgalvojimas, kokias pasekmes duos tariamas taupymas skaičiuojant kiekvieną centą. Negalima taupyti aklai, peržengiant ribas, nes tai stabdo augimą ir klestėjimą.
Tokius aš atsiminsiu šiuos metus.
Gražių ir jaukių švenčių!!!
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)