Liepojos mieste praleidome gražią savaitgalio popietę. Ilgo pasakojimo nesukurpsiu. Geriau parodysiu, kokią aš mačiau ir atsiminsiu Liepoją.
Vienintelis Europoje tiltas, kuris yra pasukamas, kai reikia praleisti laivus.
Nuotaikingos vėjo malūnėlių "ganyklos" šalia Liepojos :)
2010 m. liepos 24 d., šeštadienis
Liepoja I - Fortai
Mūsų išvykos į Latviją jau darosi tradiciškos kasmetinės kelionės. Šiemet važiavome į Kurzeme, tiksliau Liepojos apylinkes. Mums labai pasisekė, nes turėjome gidus - Iloną ir Kasparsą. Jei būtų tekę klaidžioti vieniems, tikrai nebūtume pamatę ir sužinoję tiek daug. Net šiais kompiuterizuotais ir navigacijuotais laikais, vietinis vedlys yra didelis pranašumas :)
Vos įvažiavę į miestą sustojome prie parako sandėlio griuvėsių. Deja, nepavyko padaryti rodomos nuotraukos, bet betono luitai atrodo įspūdingai... Antras sustojimas - prie vieno iš daugybės fortų. Šis pastatytas tarsi saloje, nes palink gana platus kanalas. Tilto jau nebėra dėka metalo rinkėjų, tad į vidų patekti nepavyko.
Pajūrio fortas paliko didelį įspūdį. Jis, turbūt, lankomiausias iš visų ir tikrai verta jį pamatyti.
Džiugas pasilinksmino savaip - mašinytės ir akmenukai geriausi žaislai :)
Aplankėme radio ryšininkų bunkerį. Kadangi ten buvo visiškai tamsu, Džiugas atsisakė lįsti. Po to kai Darius padarė keletą nuotraukų ir aš lįsti nebenorėjau. Esu įsitikinus, kad būtų pasireiškus klaustrofobija :)
Toliau įvairaus dydžio angarai
Prie vieno iš jų teko važiuoti miškais ir pievom. Buvo verta :)
Įspūdingas dydis, visiška tamsa. Labai toli eiti vėl gi Džiugas neleido, bet man užteko ir tų keleto metrų. Žengus triukšmingesnį žingsnį, atrodo, kad kažkas kitam gale taip pat sukrebždėjo. Stengėmės būti tyliai, bet ir nuo to nedidelio mūsų sukelto triukšmo "atšoko" drėgmė nuo sienų ir aplinkui įsitvyrojo stambių lašelių rūkas. Fotoaparatas atsisakė fotografuoti - nebuvo į ką fokusuoti, per tą rūką šviesa labai sunkiai rado kelią. Iš esmės, nebuvau pasiruošusi tokiam reikalui. Reikėjo stovo. Kadangi jo neturėjau, tad ir su rankiniu fokusavimu nebežaidžiau. Turiu tik pora nuotraukų iš to "siaubo kambario"
Fortų, angarų ir kitokių pastatų pastatėlių ten labai daug. Karinejė miesto dalyje begalė pastatų vaiduoklių
Ir, žinoma, aplankėme Krasotos legendinį kalėjimą. Statytas jis buvo medicininams tikslams, bet niekada pagal paskirtį taip ir nepanaudotas.
Vos įvažiavę į miestą sustojome prie parako sandėlio griuvėsių. Deja, nepavyko padaryti rodomos nuotraukos, bet betono luitai atrodo įspūdingai... Antras sustojimas - prie vieno iš daugybės fortų. Šis pastatytas tarsi saloje, nes palink gana platus kanalas. Tilto jau nebėra dėka metalo rinkėjų, tad į vidų patekti nepavyko.
Pajūrio fortas paliko didelį įspūdį. Jis, turbūt, lankomiausias iš visų ir tikrai verta jį pamatyti.
Džiugas pasilinksmino savaip - mašinytės ir akmenukai geriausi žaislai :)
Aplankėme radio ryšininkų bunkerį. Kadangi ten buvo visiškai tamsu, Džiugas atsisakė lįsti. Po to kai Darius padarė keletą nuotraukų ir aš lįsti nebenorėjau. Esu įsitikinus, kad būtų pasireiškus klaustrofobija :)
Toliau įvairaus dydžio angarai
Prie vieno iš jų teko važiuoti miškais ir pievom. Buvo verta :)
Įspūdingas dydis, visiška tamsa. Labai toli eiti vėl gi Džiugas neleido, bet man užteko ir tų keleto metrų. Žengus triukšmingesnį žingsnį, atrodo, kad kažkas kitam gale taip pat sukrebždėjo. Stengėmės būti tyliai, bet ir nuo to nedidelio mūsų sukelto triukšmo "atšoko" drėgmė nuo sienų ir aplinkui įsitvyrojo stambių lašelių rūkas. Fotoaparatas atsisakė fotografuoti - nebuvo į ką fokusuoti, per tą rūką šviesa labai sunkiai rado kelią. Iš esmės, nebuvau pasiruošusi tokiam reikalui. Reikėjo stovo. Kadangi jo neturėjau, tad ir su rankiniu fokusavimu nebežaidžiau. Turiu tik pora nuotraukų iš to "siaubo kambario"
Fortų, angarų ir kitokių pastatų pastatėlių ten labai daug. Karinejė miesto dalyje begalė pastatų vaiduoklių
Ir, žinoma, aplankėme Krasotos legendinį kalėjimą. Statytas jis buvo medicininams tikslams, bet niekada pagal paskirtį taip ir nepanaudotas.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)