Atradimai

Metai baigiasi. Vertėtų susumuoti atradimus ir praradimus. Apmąstyti, ką davė ir ko pašykštėjo šie metai. Arba tiksliau - ką sugebėjau iš jų pasiimti ir ko ne. Šį raudonai žaliai baltą šventinį laikotarpį norėtųsi pasitikti su gražiom, šviesiom mintim ir pakalbėti tik apie atradimus.
Turbūt nepameluosiu sakydama, kad mano šių metų atradimas yra foodblog'ai. Galiu visą vakarą klaidžioti iš vieno į kitą skaitinėdama, žiūrinėdama nuotraukas ir sudarinėdama sąrašą, ką pati gaminsiu kada nors. Tai suteikia malonų atsipalaidavimą po kasdienės rutinos. Dažnai pirmą kartą gamindama įveliu kokią klaidą ir tenka išmokti pamoką iš naujo. Šiemet mano namuose pagaliau atsirado primityvus produktų matuoklis (po pirmo nesėkmingo keksiukų kepimo). Dar kartą įsitikinau, kad gaminti reikia tada, kai nereikia skubėti (po to, kai į šiltą meduolių tešlą įpyliau per daug miltų ir ji vėsdama išbrinko). Žodžiu, buvo visko. Bet vis gi tai maloni patirtis.
Kitas atradimas, tai kalnų atradimas iš naujo. Aš juos myliu, dievinu, ilgiuosi. Tą kalnų trauką bandau užkišti prisiminimais ir pažadu sau, kad kada nors aš vistiek ten sugrįšiu. Būtinai. Kada nors.
Šie metai taip pat suformavo mano suvokimą apie tai, kas yra tikrasis taupymas. Nemažai žmonių galvoja, kad taupymas - tai kiekvieno cento suskaičiavimas. Taip nėra. Tikrasis taupymas yra racionalus apgalvojimas, kokias pasekmes duos tariamas taupymas skaičiuojant kiekvieną centą. Negalima taupyti aklai, peržengiant ribas, nes tai stabdo augimą ir klestėjimą.

Tokius aš atsiminsiu šiuos metus.

Gražių ir jaukių švenčių!!!

Vėjaraupiai

-Tėti, aš irgi noriu važiuoti!
-Dabar negali važiuoti, tаu karantinas.
-Aš slėpsiu pilvą...

***

Žiūrim tylos akimis
Į viską, kas keičiasi,
Bėga.
Paukščiai virš mūsų
Galvų
Ne dangų -
Ilgesį raižo.
Laukiam
Vienintelio to,
Būto nebūto
Stebuklo.
Rytas išaušta,
Ir vėl -
Į kasdienybės sūkurį.

V. Trusovas

Knygos

Šiuo metu turime dvi mėgstamas knygutes. Apie Žaibo Makvino Didžiąsias lenktynes buvo ilgai svajota, taupyti pinigėliai, kurti planai, kaip nusivežti tėtį (nes jis, priešingai nei mama, turi pinigų) į Akropolį pirkti šios knygos. Džiugas dievina ją, kas vakarą prieš miegą bent pora dalių privaloma perskaityti. Kita - apie peliukų žygį prie ežero. Nuostabiai iliustruota, paliekanti vietos interpretacijoms. Man irgi ji patinka :) Knygyne Džiugas jau nusižiūrėjo ir kitą knygą - apie Šreką. Dar nėra "mirk atsikelk, bet reikia", bet.. :) Kaip išsaugoti tą susidomėjimą knygomis?

Prieš keletą dienų užklydau į knygų skaitytojų forumą. Labai patiko jų konkretūs atsiliepimai apie perskaitytas knygas. Geras kelrodis einant į knygyną. Bet tame forume patyriau ir keistą jausmą. Kai kelių merginų pasisakymuose perskaičiau "ką tik išklausiau tokią ir tokią knygą", "šiandien klausysiu va šitą", suvokiau, kad pasaulis žingsniuoja pirmyn ir ne skaito, o klausosi audio knygų. Lengvai suglumau, nes nesuvokiau, kaip galima iškeisti puslapių šiurenimą į ausines. Pasijaučiau senamadiška, nes man reikia popieriaus... Gerai pagalvojusi, prisiminiau, kaip kažkada be galo seniai pačiai patikdavo klausytis per Lietuvos radiją skaitomų dramų, romanų ir pan. O gal ir dabar tebeskaito, tik aš nebesiklausau? Gal tai nėra taip blogai, kaip man iš pradžių pasirodė? Juk "beskaitant" knygą galima iškepti pyragą, nusimegzti megztinį arba nudažyti sienas. Taip, pasaulis skuba, lekia strimgalviais. Kažkur. Ar aš noriu kartu?

Zuikis

Brido zuikis per kopūstus
Žiūri šen, žiūri ten
Žiūri šen, žiūri ten
Ir BABAKŠT prapuolė zuikis kopūstuose

Viešnios

Sulaukėm netikėtų svečių - poros mažučių didžiųjų zylių. Džiovinau saulėgrąžos galvą saulėkaitoje balkone. Iki šiol negaliu suprasti, kaip jos susekė šitą skanėstas :) Dabar landžioja pro pravirą langą ir skanauja. Galėtų tinginukės dar kirminėlių pasiieškoti, o saulėgrąžą pasilikti žiemai. Bet vis tiek smagu, kai jos užsuka į svečius :)

Grybai, grybukai, grybeliukai...

Pasipievinėjimai

šios vasaros mano "pasipievinėjimų" rezultatai

***

Obuolių pyragų sezonas atidarytas

Upių pradžia

Per naktį skambėjo skambėjo skambėjo
Lakštingala - nemigų sargas.
Ir žvilgsniai į prieblandą brido palengva
Tarytum aklieji atsargūs.

Ir mintys tamson lyg nerštavietėn žuvys
Vis plaukė ir plaukė prieš srovę.
Prieš amžių, prieš laiką, blaivėjantį protą,
Realią ir gyvą tikrovę.

Joms rodėsi - nieks jų plaukimo nemato,
O jos savo kelią žinojo.
Ne dešimt dienų, o jau dešimtį metų
Jos upių pradžios vis ieškojo.

Tai buvo jų kelias. Lyg paukščiui į šiaurę,
Lyg upei į žiotis - tik vienas.
O jūs pasakysit, stovėję ant kranto:
Kaip kraujas puta
Ar kaip pienas...

A.Maldonis
1962

Džiugo džiaugsmeliai

Paskutinės nerūpestingos vasaros dienos. Darželio laukiam be didelio entuziazmo. Tiesa, "mergaitės" ir "šokių būrelis" skamba viliojančiai :)

Ieva

Geležinės metinės

6-osios laimingos santuokos metinės. Ta proga vyras išvežė žmoną į mišką išbandyti naują objektyvą ir pamatyti, kaip miškininkai tvarkosi po praūžusio uragano. Neįsivaizduoju, kokiems Dievams tą naktį meldėsi žmonės, kurių namai stovėjo pamiškėj. Neįsivaizduoju, kiek gyvybių būtų pasiglemžusi gamta, jei tai būtų įvykę dienos metu. Bet medžių irgi gaila...

Liepoja III - Jūra

Liepoja II - Miestas

Liepojos mieste praleidome gražią savaitgalio popietę. Ilgo pasakojimo nesukurpsiu. Geriau parodysiu, kokią aš mačiau ir atsiminsiu Liepoją.































Vienintelis Europoje tiltas, kuris yra pasukamas, kai reikia praleisti laivus.



Nuotaikingos vėjo malūnėlių "ganyklos" šalia Liepojos :)