2012 m. balandžio 1 d., sekmadienis
2011 m. lapkričio 26 d., šeštadienis
Cukinija su svogūnais ir kariu arba kaip iš nevalgomo padaryti valgomą
Džiugo darželis stengiasi į veiklą įtraukti ir tėvelius. O mes savo ruožtu stengiamės padaryti visus užduotus darbelius. Vienas iš labiausiai pasisekusių Džiugo ir tėčio darbelių pernai buvo automobiliukas, padarytas iš atliekų, nebereikalingų detalių. Modeliukas iš pradžių sudalyvavo parodoje darželyje, o vėliau eksponuotas ir "Kauno švaroje". Už šį darbą vyrukai gavo kamuolį.
Naujajam Džiugo kambariui šiemet prireikė laikrodžio. Vėl tėtis pasistengė ir iš nereikalingų detalių sukonstravo originalų daiktą :)
Pagaliau ir man pasisekė padaryti naudojamą iš nereikalingo, valgomą iš nevalgomo :) Čia Dariaus nuomonė apie cukiniją su svogūnais ir kariu.
Jums reikės:
2-2,5kg cukinijų
0,5kg svogūnų
1-1,5 a.š. kario
1,5 stiklinės cukraus
3 v.š. druskos
0,5ltr. acto 9% ir vandens lygiomis dalimis mišinio
Supjaustykite cukiniją kubeliais, svogūną pusžiedžiais. Viską sudėkite į puodą, išmaišykite. Palikite ~12val. Ant mažos ugnies užvirkite, pakaitinkite ~4min. po užvirimo. Supilstykite į stiklainius. Skanaus!
Už receptą esu dėkinga kolegei Danutei.
Naujajam Džiugo kambariui šiemet prireikė laikrodžio. Vėl tėtis pasistengė ir iš nereikalingų detalių sukonstravo originalų daiktą :)
Pagaliau ir man pasisekė padaryti naudojamą iš nereikalingo, valgomą iš nevalgomo :) Čia Dariaus nuomonė apie cukiniją su svogūnais ir kariu.
Jums reikės:
2-2,5kg cukinijų
0,5kg svogūnų
1-1,5 a.š. kario
1,5 stiklinės cukraus
3 v.š. druskos
0,5ltr. acto 9% ir vandens lygiomis dalimis mišinio
Supjaustykite cukiniją kubeliais, svogūną pusžiedžiais. Viską sudėkite į puodą, išmaišykite. Palikite ~12val. Ant mažos ugnies užvirkite, pakaitinkite ~4min. po užvirimo. Supilstykite į stiklainius. Skanaus!
Už receptą esu dėkinga kolegei Danutei.
2011 m. spalio 5 d., trečiadienis
Kadagių slėnis
Kadagių slėnis yra Kauno marių regioniniame parke .
Kadagiai labiau būdingi sausiems Dzūkijos pušynams. Vidurio Lietuvoje retai sutinkamas, bet Arlaviškėse kadagynas išaugęs savaime. Tai unikalus gamtos kampelis, kurį verta aplankyti.
Kadagiai labiau būdingi sausiems Dzūkijos pušynams. Vidurio Lietuvoje retai sutinkamas, bet Arlaviškėse kadagynas išaugęs savaime. Tai unikalus gamtos kampelis, kurį verta aplankyti.
2011 m. rugsėjo 15 d., ketvirtadienis
Pomidorų padažas pagal Oliverį
Sutinku, kad Jamie Oliveris yra pop'sas. Bet taip paprasta gaminti pagal jį! Skonis mano neišlavintas, negaliu pretenduoti į maisto žinovus, bet tai, ką pagaminu pagal J. Oliverio knygas, man patinka. Ir ne tik man. Džiugas nevalgo jokių padažų, tačiau Oliverio pomidorų padažui padarė išimtį. Žiūrėjau išpūtus akis, kaip jis laižo aštrų padažą nuo virtuvinės mentelės ir prašo dar. Taigi, pomidorų padažo receptas:
1,5 kg prinokusių pomidorų,
1 nuluptas ir smulkiai supjaustytas svogūnas,
2 nuluptos ir plonai supjaustytos česnako skiltelės.
1-2 džiovinti sutrupinti raudonieji ankštiniai pipirai,
didelė sauja šviežių bazilikų lapelių (nebūtinai),
1 šaukštas raudonojo vyno acto,
alyvuogių aliejaus,
druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų.
Keptuvėje įkaitinkite pora šlakelių alyvuogių aliejaus. Suberkite svogūnus, česnaką ir ankštinius pipirus ir ant silpnos ugnies kepkite maždaug 10minučių, kol suminkštės, bet nepakeis spalvos. Pomidorus maždaug 40sekundžių įmeskite į verdantį vandenį, kad imtų luptis odelės. Nulupkite, stambiai supjaustykite. Sumeskite pomidorus į kepintus svogūnus, įpilkite stiklinę vandens. Užvirkite ir ant silpnos ugnies troškinkite maždaug 20minučių. Dabar viską permalkite virtuvės kombainu ar sulčiaspaude, kad gautumėte skystoką padažą. Įplėšykite baziliko lapelių, pagardinkite druska, pipirais ir lašeliu raudonojo vyno acto.
Ypač skanu su makaronais.
1,5 kg prinokusių pomidorų,
1 nuluptas ir smulkiai supjaustytas svogūnas,
2 nuluptos ir plonai supjaustytos česnako skiltelės.
1-2 džiovinti sutrupinti raudonieji ankštiniai pipirai,
didelė sauja šviežių bazilikų lapelių (nebūtinai),
1 šaukštas raudonojo vyno acto,
alyvuogių aliejaus,
druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų.
Keptuvėje įkaitinkite pora šlakelių alyvuogių aliejaus. Suberkite svogūnus, česnaką ir ankštinius pipirus ir ant silpnos ugnies kepkite maždaug 10minučių, kol suminkštės, bet nepakeis spalvos. Pomidorus maždaug 40sekundžių įmeskite į verdantį vandenį, kad imtų luptis odelės. Nulupkite, stambiai supjaustykite. Sumeskite pomidorus į kepintus svogūnus, įpilkite stiklinę vandens. Užvirkite ir ant silpnos ugnies troškinkite maždaug 20minučių. Dabar viską permalkite virtuvės kombainu ar sulčiaspaude, kad gautumėte skystoką padažą. Įplėšykite baziliko lapelių, pagardinkite druska, pipirais ir lašeliu raudonojo vyno acto.
Ypač skanu su makaronais.
2011 m. birželio 23 d., ketvirtadienis
Braškių - rabarbarų uogienė
Pamenu iš paauglystės kibirus visokiausių uogų, kurias reikdavo greitai vienokiu ar kitokiu būdu apdoroti ir sukišti į stiklainius. Kad užtektų iki kito derliaus. Koks tai būdavo nuobodus darbas...
Beklaidžiodama po turgų gausiame perpardavinėtojų būryje netyčia radau vyriškį, parduodantį savo daržo gėrybes. Nusipirkau rabarbarų (jaučiate jų skonį burnoje?) :) Viriau braškių - rabarbarų uogienę pagal Marisą. Matavimai mano gavosi tokie "iš akies", tik daugmaž proporcijų prisilaikant. Naudojau uogienių cukrų. Vakar atrodė, kad per saldu ir nesutirštėję pakankamai, bet šįryt, kai galutinai atvėso, visai man patinka.
Patyriau malonumą, virdama kelis stiklainiukus uogienės, kurios anksčiau neviriau. Bet vis gi reiktų susikaupti ir parašyti MythBusters'iams laišką-prašymą išsiaiškinti, kaip ten su tuo mediniu šaukštu ir uogienėm :) Visuose receptuose nurodoma, kad uogienę maišyti reikia būtent mediniu šaukštu. Įdomu, tai likusi tradicija iš senų laikų, mitas ar vis gi moksliškai pagrįstas patarimas?
Beklaidžiodama po turgų gausiame perpardavinėtojų būryje netyčia radau vyriškį, parduodantį savo daržo gėrybes. Nusipirkau rabarbarų (jaučiate jų skonį burnoje?) :) Viriau braškių - rabarbarų uogienę pagal Marisą. Matavimai mano gavosi tokie "iš akies", tik daugmaž proporcijų prisilaikant. Naudojau uogienių cukrų. Vakar atrodė, kad per saldu ir nesutirštėję pakankamai, bet šįryt, kai galutinai atvėso, visai man patinka.
Patyriau malonumą, virdama kelis stiklainiukus uogienės, kurios anksčiau neviriau. Bet vis gi reiktų susikaupti ir parašyti MythBusters'iams laišką-prašymą išsiaiškinti, kaip ten su tuo mediniu šaukštu ir uogienėm :) Visuose receptuose nurodoma, kad uogienę maišyti reikia būtent mediniu šaukštu. Įdomu, tai likusi tradicija iš senų laikų, mitas ar vis gi moksliškai pagrįstas patarimas?
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)